Kraujo spaudimas: kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį?

Skaitmeniniai kraujospūdžio matuokliai yra tikslūs ir lengvai naudojami. Informacija, kurią gaunate reguliariai stebėdami kraujospūdžio lygį namuose, gali padėti sumažinti širdies priepuolio ar kitokio su širdimi susijusio įvykio riziką geriau nei atsitiktiniai matavimai gydytojo kabinete.

Kas yra kraujo spaudimas?

Širdis krauju aprūpina visus kūno organus ir audinius.

Sulig kiekvienu širdies plakimu ji pumpuoja kraują į didžiąsias kraujagysles, kraujas cirkuliuoja mūsų organizme, todėl jis spaudžia kraujagyslių sieneles.

Kraujospūdis – kraujo spaudimas (kraujo slėgis) kraujagyslių sienelėse.

Kraujospūdžio rodiklius sudaro dvi vertės:
• Sistolinis kraujospūdis yra slėgis, kai plaka širdis - širdies raumenys susitraukinėja (susispaudžia) ir pumpuoja deguonimi prisotintą kraują į kraujagysles.
• Diastolinis kraujo spaudimas yra slėgis kraujagyslėse, kai širdies raumenys atsipalaiduoja. Diastolinis slėgis visada yra mažesnis nei sistolinis slėgis.

Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio milimetrais (mmHg).

Rodikliai visada pateikiami poromis, pirmiausia nustatant viršutinę (sistolinę) vertę, o paskui - apatinę (diastolinę) vertę.
Taigi tas, kurio rodikliai yra 122/88 mmHg (dažnai sakoma „122 per 88“), sistolinis ir distolinis rodikliai yra:
• sistolinis 122 mmHg kraujospūdis,
• diastolinis 88 mmHg kraujospūdis.

Kaip matuojamas kraujospūdis?

• Svarbu išmatuoti kraujospūdį daugiau nei vieną kartą, nes jis dienos metu svyruoja.
• Kraujospūdžio rodikliams įtaką daro fizinis krūvis, stresas, skausmas ir didelis karštis ar šaltis. Tačiau toks kraujo spaudimo padidėjimas yra laikinas ir greitai grįžta į normalų. Taigi, jei tik vieną kartą matuojamas kraujospūdis ir jis būna aukštas, tai nebūtinai reiškia, kad jis visada yra per aukštas. Kraujospūdžio rodikliai, pamatuoti gydytojo kabinete, taip pat gali būti klaidinantys, kadangi eidami pas gydytoją kai kurie žmonės susijaudina, todėl padidėja jų kraujospūdis.
• Norint gauti patikimus rodiklius, kraujospūdis matuojamas keletą dienų iš eilės ir būtinai esant ramybės būsenoje. Tai reiškia, kad Jums reikia atsipalaiduoti ir maždaug 3-5 minutes palaukti prieš matavimą.
• Matuojant kraujospūdį, svarbu taisyklingai sėdėti bei nustatyti, kad matuoklio rankovė būtu širdies lygyje.
• Jūs galite patys išmatuoti kraujospūdį naudodamiesi skaitmeniniu kraujospūdžio matuokliu. 
• Svarbu, kad prieš kraujo spaudimo matavimą būtumėte negerkite gėrimo su kofeinu ir nerūkykite per 30 minučių prieš matavimą.
• Prieš pradedant matavimą, ramiai pasėdėkite penkias minutes.
• Matavimo metu atsisėskite į kėdę ir padėkite pėdas ant grindų, o alkūnė turi būti maždaug širdies lygyje.
• Pripučiama rankogalio dalis turi visiškai uždengti bent 80% jūsų žasto, o manžetę reikia uždėti ant plikos odos.
• Matavimo metu nekalbėkite.
  
• Matuokite du kartus, tarp matavimų padarykite trumpą pertrauką. Jei rodmenys skiriasi 5 ar daugiau balų, padarykite matavimą trečią kartą. 

Koks yra normalus kraujospūdis, o kada - aukštas kraujospūdis?

Kraujospūdis matuojamas įvairiomis dienomis ir ramybės būsenoje.

Jei rodikliai yra per aukšti, manoma, kad turite aukštą kraujo spaudimą, net jei tik vienas iš dviejų - sistolinis arba diastolinis - yra aukštas. Medicininis aukšto kraujospūdžio terminas yra hipertenzija. Suaugusiesiems kraujo spaudimas laikomas normaliu, kai sistolinė vertė yra 120 mmHg, o diastolinė - 80 mmHg.

Pirmą kartą matuojant kraujospūdį, prasminga išmatuoti abiejų rankų kraujospūdį, nes kartais jis būna aukštas tik vienoje pusėje. Kraujo spaudimui įvertinti visada naudojamos didesnės vertės. Po to pakanka išmatuoti kraujospūdį tik toje rankoje, kurios rodiklis buvo didesnis.

Manoma, kad žmogus turi aukštą kraujo spaudimą, jei sistolinė vertė yra didesnė kaip 120 mmHg, diastolinė vertė yra didesnė kaip 80 mmHg arba jei abu yra didesni už šiuos rodiklius.

Padidėjęs kraujospūdis paprastai nepastebimas. Tik, jei jis yra ypač didelis, kartais gali atsirasti svaigulys ar sunkumas. Ilgainiui padidėjęs kraujospūdis padidina širdies ir kraujagyslių problemų atsiradimo riziką, tokių kaip širdies priepuoliai, insultas, širdies ir inkstų nepakankamumas. Taigi, jei jūs ar gydytojas manote, kad turite aukštą kraujospūdį, svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį. Jei rodikliai yra pakartotinai per aukšti, yra keletas skirtingų būdų, kaip sumažinti kraujospūdį ir sumažinti ilgalaikių pasekmių sveikatai riziką.

Žemas kraujo spaudimas arba hipotonija nustatoma, kai kraujospūdžio matuoklis rodo mažiau nei 90/60 mmHg. Tačiau, nereikėtų pamiršti, kad spaudimas priklauso ir nuo asmens amžiaus, fizinės būklės, turimų ligų, tad šie rodikliai nėra absoliutūs ir gali skirtis. Jeigu žmogaus kraujo spaudimas visada žemas ir jis to nejaučia, nėra ko nerimauti. Paprastai paros bėgyje spaudimas kinta: nukrenta, pvz. miego metu, arba pakyla pabudus, dėl fizinės veiklos, patiriamo streso, išgąsčio ar kitų stiprių emocijų. Mūsų kūnas yra prisitaikęs prie nuolatinių kraujospūdžio svyravimų ir po kurio laiko natūraliai kraujo spaudimą atstato į normalų. 

Kraujospūdžio standartas

Nacionalinis aukšto kraujospūdžio mokymo programos koordinacinis komitetas (National High Blood Pressure Education Program Coordinating Committee) sukūrė kraujospūdžio standartą, klasifikuojantį kraujospūdžio diapazonus į 4-ias pakopas. (žr. The Seventh Report of the Joint National Committee on Prevention, Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Pressure - Complete Report JNC-7, 2004). Šį kraujospūdžio klasifikacija yra paremta istoriniais duomenimis, ir negali būti taikoma tiesiogiai bet kuriam konkrečiam pacientui.

Labai svarbu, kad reguliariai pasitartumėt su savo gydytoju. Jūsų gydytojas jums pasakys, koks kraujo spaudimas yra normalus jums, o taip pat ir tai, koks kraujospūdis Jums yra pavojingas. Norint užtikrinti patikimą kraujospūdžio stebėjimą ir atskaitos tašką, patartina kaupti informaciją kuo ilgiau. Atsisiųskite kraujospūdžio stebėjimo registravimo žurnalą svetainėje: www.rossmax.com.

Kraujospūdžio matuoklius ir naujas manžetes galite įsigyti www.rehastar.com internetinėje svetainėje. 

Turite klausimų?
Jei turite klausimų, prašome kreiptis į el. parduotuvės Rehastar.com personalą telefonu darbo dienomis 08:00 – 17:00 arba el. paštu bet kuriuo metu ir mes pasistengsime kuo greičiau jums atsakyti.

El. paštu: info@rehastar.com
Telefonu: +370 626 11553